Gruodis 14, 2012 | Vilnius, Lietuva

Kaip saugiai pirkti kalėdines dovanas internete?

Artėjantis šventinis laikotarpis atneša ne tik džiaugsmo, bet ir rūpesčių ieškant dovanų artimiausiems žmonėms. Saugumo ekspertai primena nepamiršti atsargumo ir kalėdines dovanas internete pirkti itin atsargiai.

„Dovanų pirkimas jau seniai persikėlė į virtualią erdvę. Pagausėjo ne tik internete siūlomų pirkinių pasirinkimas, bet ir mūsų naudojamų įrenginių kiekis: dovanas užsakinėjame namų, ar darbo kompiuteriu, vis dažniau norimos prekės kainą patikriname čia pat parduotuvėje, naršydami internete su savo išmaniuoju telefonu ar planšetiniu kompiuteriu. Deja, tykančių pavojų nemažėja. Tai gali būti ir sukčiavimo atakos, bandymai apgauti, pasisavinti mokėjimo kortelių ir asmeninius vartotojų duomenis“, - pasakoja ESET saugumo sprendimams Lietuvoje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.

Prieš leidžiantis į kalėdinių dovanų paieškas reikėtų pasirūpinti elementaria kompiuterio apsauga: atnaujinti operacinę sistemą, naršyklę, antivirusinę ir užkardą. Jei naudojatės belaidžiu ryšiu, įsitikinkite ryšio saugumu. Pasak T.Parnarausko, kalėdinių dovanų reikėtų ieškoti patikimose ir gerai žinomose e-parduotuvėse. Jei abejojate parduotuvės reputacija, ieškokite daugiau informacijos internete – nusivylusių pirkėjų skundai plinta greičiau nei pagyrimai.

Atidžiai skaitykite prekės pristatymo, apmokėjimo bei nepatikusio pirkinio grąžinimo sąlygas – sukčiai nesivargina aprašinėti ilgų procedūrų arba visa atsakomybę dėl prastos prekės kokybės  užkrauna pirkėjui ant pečių. Prieš įvedant asmeninius duomenis verta įsitikinti, ar lankomasi saugioje, SSL protokolą naudojančioje svetainėje. Saugaus ryšio kanalo buvimą rodo tinklalapio adreso pradžioje esantis prierašas „https“ arba spynelės/rakto ženkliukas.

Kai kurios kenkėjiškos programos gali įterpti klausimus į pirkimo formas, todėl atkreipkite dėmesį, kokių duomenų jūsų prašoma. Jei prašoma daugiau informacijos, nei reikia pirkinio įsigyjimui, vertėtų pirkimą nutraukti ir paleisti antivirusinės programos skenavimą nuo virusų. Venkite įtartinų ir pernelyg gerų pasiūlymų, nespauskite įtartinų nuorodų, ypač siunčiamų el.laiškais ar pasirodančių socialiniuose tinkluose.

Jei yra galimybė, atsiskaitymui už pirkinius internete naudokite kreditinę kortelę – jei tapsite sukčiavimo auka, bus lengviau susigrąžinti pinigus. Pasibaigus kalėdiniam šurmuliui, vertėtų pasitikrinti banko sąskaitas, ar nevykdyti atsiskaitymai už prekes ar paslaugas, kurių nesirinkote.

Jei nevengiate kalėdinių pirkinių paiešką perkelti į viešas vietas, kaip kavinė ar prekybos ir pramogų centras, vertėtų apsaugoti savo išmanųjį telefoną, nešiojamąjį ar planšetinį kompiuterį prisijungimo slaptažodžiu, kad praradus įrenginį, vagišiams būtų sunkiau juo pasinaudoti. Dar geriau – rinktis apsaugos sprendimus su galimybe nuotoliniu būdu blokuoti įrenginius ar ištrinti juose saugomus duomenis. Taip pat pravartu pasidaryti atsargines duomenų kopijas.

Unikalios grėsmių stebėjimo sistemos „ThreatSense.Net“ duomenimis kiekvieną mėnesį sudaromas virusų dešimtukas primena apie savo pozicijų neapleidžiančius kenkėjus. Pirmoje dešimtuko vietoje lapkritį buvo per nešiojamas laikmenas plintantis ir automatinio pasileidimo funkcija „autorun.inf“ pasinaudojantis virusas „INF/Autorun“ (4,61 proc.).

Lapkritį sėkmingai siautėjo į kenkėjiškas svetaines nukreipiantys Trojos arkliai „Win32/Sirefef“ (1,62 proc.) ir „JS/TrojanDownloader.Iframe.NKE“ (1,34 proc.) bei virusai „HTML/ScrInject.B“ (4,24 proc.) ir „HTML/Iframe.B“ (2,08 proc.).

Iš dešimtuko populiariausiųjų nepasitraukia kirminas „Win32/Conficker“ (3,40 proc.), užkrečiantis kompiuterius naudodamasis „Windows“ šeimos operacinių sistemų saugumo spraga, nors ją pataisantis atnaujinimas išleistas prieš kelerius metus. Savo pozicijų neapleidžia kirminas „Win32/Dorkbot“ (1,51 proc.) plintantis per nešiojamas laikmenas bei virusas „Win32/Ramnit“ (1,25 proc.), užkrečiantis kompiuterio .dll, .exe, .htm ir .html failus.

Tarp naujesnių kenkėjų – „Win32/Qhost“ (1,87 proc.) ir „JS/Exploit.Pdfka“ (1,32 proc.). Pirmasis plinta el.laiškais ir pats save kopijuoja į „Windows“ „system32“ katalogą bei kėsinasi į kompiuterio valdymą. Tuo tarpu „Pdfka“ slepiasi po užkrėstais PDF failais ir suteikia programišiams galimybę nuotoliniu būdu išnaudoti pažeistą sistemą.