Gruodis 9, 2011 | Vilnius, Lietuva

Kalėdinė prekyba internete vilioja ir sukčius

Artėjant šventiniam laikotarpiui, kompiuterių saugumo ekspertai primena nepamiršti atsargumo renkantis kalėdines dovanas internete. Kasmet kalėdinė prekyba internete vyksta intensyviau nei praėjusiais metais, tuo naudojasi ir kenkėjiškų programų kūrėjai, bandydami pasisavinti mokėjimo kortelių ir asmeninius vartotojų duomenis.

 

„Kaip ir kalėdinės mugės metu, taip ir perkant dovanas internete reikia saugoti savo piniginę su visais dokumentais. Derėtų atsargiau vertinti ką, kaip ir kur perkate, kokių duomenų reikalauja e-parduotuvė. Deja, prasidėjus šventinei karštinei, žmonės praranda budrumą ir lengvai įsipainioja į sukčių pinkles“, – tvirtina ESET saugumo sprendimams šalyje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.

Prieš leidžiantis į kalėdinių dovanų paieškas reikia pasirūpinti elementaria kompiuterio apsauga: atnaujinti operacinę sistemą, naršyklę, antivirusinę ir užkardą. Jei naudojatės belaidžiu ryšiu – namie ar viešoje vietoje – įsitikinkite ryšio saugumu, kad kenkėjiškų programų kūrėjai turėtų mažiau šansų manipuliuoti apsaugos spragomis.

Pasak T.Parnarausko, šventinių pirkinių reikia ieškoti patikimose ir gerai žinomose e-parduotuvėse. Prieš įvedant asmeninius duomenis verta įsitikinti, ar lankomasi saugioje, SSL protokolą naudojančioje svetainėje. Saugaus ryšio kanalo buvimą rodo tinklalapio adreso pradžioje esantis prierašas „https“ arba spynelės/rakto ženkliukas.

Saugumo specialistai rekomenduoja naudoti kreditines korteles, nes sukčiai dažniau reikalauja debetinės kortelės dėl pigesnių bankinių operacijų kaštų. Pasibaigus šventiniam laikotarpiui vertėtų patikrinti banko sąskaitas, ar nevykdyti pervedimai už prekes ir paslaugas, kurių nesirinkote.

Unikalios grėsmių stebėjimo sistemos „ThreatSense.Net“ duomenimis, į asmeninę bei mokėjimo kortelių informaciją taikosi ir daugelis saugumo sprendimų kūrėjos ESET sudaryto lapkričio mėnesio virusų dešimtuko kenkėjų.

Populiariausiu virusu lapkritį išliko „INF/Autorun“, aptiktas 4,38 proc. užkrėstų kompiuterių. Šis kenkėjas plinta naudodamas mobiliąsias duomenų laikmenas – USB atmintines, atminties korteles. Jose sukuriamas failas „autorun.inf“, kuris „Windows“ šeimos operacinių sistemų aplinkoje automatiškai vykdomas prijungus atmintinę prie kompiuterio.

Antroje vietoje kirminas „Win32/Dorkbot“ (3,43 proc.), plintantis per nešiojamas laikmenas. Šis kenkėjas gali būti valdomas nuotoliniu būdu – jis renka prisijungimo duomenis prie tam tikrų interneto svetainių ir siunčia juos savo kūrėjams. Trečioje ir ketvirtoje vietoje kenkėjai, nukreipiantys į kenkėjiškas svetaines – „HTML/ScrInject.B“ (2,4 proc.) ir „HTML/Iframe.B“ (2,24 proc.).

Kirminas „Win32/Conficker“ (2,2 proc.), užkrečiantis kompiuterius naudodamasis „Windows“ šeimos operacinių sistemų spraga, liko penktoje dešimtuko vietoje. Nors seniai pristatytas ją ištaisantis papildymas, virusas išlieka pavojingas žymią šių metų dalį.

Dešimtuko apačioje kenkėjai, aktyviai besidarbuojantys užkrėstame kompiuteryje – „Win32/Autoit“ (1,53 proc.) ieškantis vykdomųjų failų ir juos pakeičiantis savo kopijomis, polimorfinis virusas „Win32/Sality“ (1,03 proc.), trinantis iš registro saugumo priemones aktyvuojančius įrašus ir „Win32/Ramnit“ (0,97 proc.), užkrečiantis kompiuterio .dll, .exe, .htm ir .html failus.

Grėsmių sąraše lapkritį paskutiniai liko Trojos arkliai „JS/TrojanDownloader.Iframe.NKE“ (0,79 proc.), nukreipiantis naršyklę į kenkėjiškas svetaines, ir interneto žaidimų žaidėjų duomenis pasisavinantis „Win32/PSW.OnLineGames“ (0,75 proc.).