Įprasta manyti, kad kibernetiniai nusikaltėliai daugiausia taikosi į dideles korporacijas. Tačiau naujausi duomenys rodo priešingą tendenciją – dažniausiai nukenčia smulkios ir vidutinės įmonės.
Tyrimai atskleidžia ryškų kontrastą: didelėse organizacijose išpirkos reikalaujančios atakos (ransomware) sudaro apie 39 proc. visų duomenų pažeidimų, o mažesnėse įmonėse šis rodiklis siekia net 88 proc. ESET ekspertų teigimu, tokios įmonės tampa patraukliu taikiniu todėl, kad jų apsaugos priemonės dažnai silpnesnės, nors priklausomybė nuo duomenų – tokia pat kaip stambių korporacijų.
Grėsmės stiprėja: nuo dvigubo šantažo iki DI
Kibernetiniai nusikaltėliai dažnai taiko kelias taktikas vienu metu. Be tradicinio duomenų užšifravimo, jie vis dažniau pasisavina jautrią informaciją ir grasina ją paviešinti – tai vadinamasis „dvigubas šantažas“. Tokias atakas papildo DDoS išpuoliai ar net teisiniai grasinimai, siekiant dar labiau padidinti spaudimą aukai.
Situaciją dar labiau apsunkina technologijų pažanga. ESET tyrėjai neseniai aptiko dirbtinio intelekto pagrindu sukurtą virusą „PromptLock“, gebantį generuoti kenkėjišką kodą ir prisitaikyti prie aukos aplinkos realiuoju laiku. Anot ekspertų, tai rodo, kad atakos tampa spartesnės, labiau automatizuotos ir sunkiau aptinkamos.
Lietuvoje incidentų skaičius išaugo 63 proc.
Kibernetinės grėsmės neaplenkia ir Lietuvos. Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) 2024 m. ataskaita rodo, kad kibernetinių incidentų Lietuvoje per metus padaugėjo 63 proc. Dauguma jų buvo mažo ar vidutinio masto, tačiau keli įvardyti kaip reikšmingi ir siejami su valstybės ar tarptautinių grupių remiama veikla.
Didžiausią dalį sudaro socialinės inžinerijos išpuoliai. NKSC duomenimis, net 59 proc. visų incidentų 2024 m. buvo susiję su fišingo laiškais ar apgaulingomis kampanijomis, nukreiptomis prieš vartotojus elektroniniu paštu ar kitais komunikacijos kanalais.
Socialinė inžinerija – didžiausia grėsmė
ESET kibernetinio saugumo specialistai pabrėžia, kad net ir nedidelės įmonės gali ženkliai sumažinti riziką, jei laikysis kelių esminių principų. Visų pirma – reguliariai atnaujinti programas bei sistemas ir naudoti dviejų veiksnių autentifikaciją. Taip pat svarbu diegti patikimus skaitmeninio saugumo sprendimus, reguliariai daryti atsargines duomenų kopijas ir turėti parengtą aiškų incidentų valdymo planą.
Ne mažiau reikšmingi ir darbuotojų mokymai. Būtent žmonių neapdairumas dažnai tampa silpniausia grandimi – fišingo laiškai, apgaulingi skambučiai ar netikri prašymai sukelia didelę dalį incidentų. Anot ekspertų, didžiausia rizika kyla ten, kur pats verslas nežino, kokias sistemas naudoja ir kokius duomenis saugo. Tokios „aklosios zonos“ tampa lengviausiu taikiniu.
Prevencija pigiau nei pasekmės
Smulkios ir vidutinės įmonės yra tokios pat priklausomos nuo duomenų kaip ir stambios korporacijos, tačiau jų galimybės apsisaugoti dažnai ribotos. Todėl vis daugiau verslų kreipiasi į išorinius partnerius, galinčius užtikrinti nuolatinę tinklų stebėseną ir reagavimą.
Ekspertų teigimu, prevencija visada kainuoja mažiau nei atakų padariniai. Investicijos į kibernetinį saugumą ir darbuotojų edukaciją šiandien nebėra tik rekomendacija – tai būtinybė, kuri turėtų tapti kiekvieno verslo prioritetu.