Dar visai neseniai fišingo laiškus buvo galima atpažinti iš kalbos klaidų ar neįprastų formuluočių. Šiandien situacija iš esmės pasikeitė – sukčiai gerokai pažengė į priekį, o jų siunčiami laiškai neretai atrodo taip įtikinamai, kad atskirti juos nuo tikrų pranešimų tampa sudėtinga net ir atidiems skaitytojams.
„NOD Baltic“ IT inžinieriaus Dariaus Jatauto teigimu, prie šio pokyčio rankas prikišo ir sparčiai tobulėjantis dirbtinis intelektas. Tai, kas anksčiau reikalavo laiko ir pastangų, šiandien atliekama greitai ir tiksliai – nuo informacijos surinkimo iki sklandaus, įtikinamo laiško parengimo.
70 proc. atakų įvyksta dėl žmogiškos klaidos
Fišingas – viena seniausių ir vis dar populiariausių socialinės inžinerijos formų. Sukčiai apsimeta patikimais žmonėmis ar organizacijomis ir taip siekia išvilioti jautrią informaciją arba paskatinti atidaryti kenkėjišką turinį.
Kibernetinio saugumo tyrimų duomenimis, apie 90 proc. kibernetinių atakų prasideda nuo el. laiško, o daugiau nei 70 proc. saugumo incidentų vienaip ar kitaip susiję su žmogiškosiomis klaidomis.
Anksčiau tokias atakas išduodavo gana aiškūs ženklai – kalbos klaidos, neaiškios nuorodos ar įtartini siuntėjų adresai. Dėl to svarbiausia buvo atidumas ir gebėjimas tokius laiškus atpažinti.
Šiandien šių taisyklių nebepakanka. Sukčiavimo laiškai tapo gerokai įtikinamesni, o dirbtinis intelektas leidžia juos pritaikyti konkrečiam žmogui ar situacijai. Kaip pastebi ESET ekspertas Darius Jatautas, „DI leidžia automatizuoti visą laiškų kūrimo procesą – nuo informacijos surinkimo iki personalizuoto turinio. Dėl to tokie laiškai tampa vis sunkiau atpažįstami.“
Anot jo, pakanka socialiniuose tinkluose pasidalinti informacija apie dalyvavimą renginyje, ir netrukus galima sulaukti laiško iš tariamo pažįstamo – su pasiūlymu pasidalinti nuotraukomis ar pratęsti pažintį. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo įprasta, tačiau būtent taip šiandien dažnai prasideda sukčiavimo bandymai.
Sukčiai randa naujų būdų apeiti apsaugą
Šiandien sukčiai neapsiriboja vien įtikinamais laiškais – vis dažniau pasitelkiami ir būdai, leidžiantys paslėpti tikrąjį atakos tikslą ir apeiti apsaugos priemones.
Vienas jų – QR kodai, kai nuoroda slepiama ne pačiame laiške, o atsiveria tik nuskenavus kodą telefonu. Taip ataka perkeliama į kitą įrenginį, kuris dažnai būna prasčiau apsaugotas ir rečiau tikrinamas.
Vis dažniau pasitaiko ir netikri kalendoriaus kvietimai, kurie gali būti automatiškai įtraukiami į kalendorių net ir be aiškaus patvirtinimo. Tokiu būdu apeinama dalis el. pašto apsaugos sprendimų, o pats kvietimas atrodo kaip įprastas darbo ar susitikimo pranešimas.
Tačiau populiarūs išlieka ir anksčiau naudoti metodai – klastojami siuntėjų adresai, naudojami panašūs simboliai ar paliekamos vos pastebimos klaidos. Tokie laiškai dažnai praeina pro filtrus, nes formaliai atitinka saugumo taisykles, tačiau vis tiek pasiekia vartotoją.
Vien atidumo nebeužtenka
Kibernetinio saugumo eksperto teigimu, augant atakų sudėtingumui, keičiasi ir požiūris į saugumą. Vien darbuotojų atidumo nebepakanka – net ir patyrę specialistai gali neatpažinti vis įtikinamesnių sukčiavimo būdų.
Todėl organizacijoms vis svarbiau ne tik reaguoti į incidentus, bet ir užkirsti jiems kelią dar prieš jiems įvykstant. D. Jatautas išskiria esminius žingsnius:
- užtikrinti visos IT aplinkos apsaugą, o ne pavienius sprendimus;
- reguliariai atnaujinti sistemas ir programinę įrangą;
- taikyti automatizuotas saugumo priemones;
- nuolat stiprinti darbuotojų žinias organizuojant kibernetinio saugumo mokymus.
Skaitmeniniai saugumo sprendimai tampa būtini
Augant kibernetinių grėsmių sudėtingumui, vien žmogiško budrumo nebepakanka – vis dažniau pavojus slypi ten, kur iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo saugu. Todėl vis svarbesnį vaidmenį atlieka pažangūs skaitmeninio saugumo sprendimai, gebantys aptikti tai, ko žmogus nepastebi – ne tik laiško turinyje, bet ir prisegtuose failuose, QR koduose ar kalendoriaus kvietimuose.
Vienas iš tokių sprendimų – ESET debesijos apsauga, skirta „Microsoft 365“ ir „Google Workspace“ aplinkoms. Ši apsauga vienoje vietoje sujungia šlamšto filtravimą, apsaugą nuo kenkėjiškų programų ir sukčiavimo bei pažangią grėsmių analizę.
Naujausios funkcijos leidžia aptikti ir naujus sukčiavimo būdus – net ir tuos, kurie vartotoją pasiekia nepastebimai, pavyzdžiui, per QR kodus ar automatiškai į kalendorių patenkančius netikrus kvietimus.
Grėsmės keičiasi – turi keistis ir požiūris
Net ir vienas fišingo laiškas gali sukelti rimtų pasekmių – nepriklausomai nuo organizacijos dydžio. Dėl to kibernetinis saugumas šiandien nebegali būti vertinamas kaip papildoma priemonė ar antraeilis veiksmas.
Svarbu ne tik diegti pažangiausius skaitmeninio saugumo sprendimus, bet ir nuosekliai peržiūrėti, kaip organizacijoje užtikrinamas saugumas – ar sprendimai veikia, ar darbuotojai žino, kaip elgtis, ar rizikos įvertinamos laiku.
Svarbu suvokti, kad kuo anksčiau pastebima grėsmė, tuo mažesnė jos pasekmė. Būtent todėl šiandien svarbiausia ne tik apsisaugoti, bet ir būti pasiruošus ją sustabdyti dar prieš jai tampant realia problema.