Pasaulinė saugumo sprendimų kūrėja „ESET“ skelbia naujausią virusų dešimtuką. Jame pristatomos pasaulyje labiausiai paplitusios kibernetinės grėsmės. Lyderiu jau keletą mėnesių iš eilės išlieka naršyklę valdantis „trojanas“ „HTML/Refresh“. Ši viruso atmaina nukreipia interneto naršyklę į užkrėstus tinklalapius, o kenkėjiškas programinis kodas dažniausiai būna įdiegtas pačiuose HTML puslapiuose.
Antroje vietoje taip pat stabiliai išsilaiko per nešiojamas laikmenas plintantis „Win32/Bundpil“. Virusu lengva užsikrėsti prie kompiuterio prijungiant nežinomas ar nenuskaitytas USB bei kitokias nešiojamas laikmenas. Šis kenkėjas savyje talpina URL adresą, iš kurio bando parsiųsti failus ir juos išskleisti naudojant HTTP protokolą. „WIN32/Bundpil“ ieško duomenų ir aplankų, esančių nešiojamoje laikmenoje ir gali ištrinti tokius duomenis kaip:
*.exe *.vbs *.pif *.cmd *BackupPagal paplitimą nedaug atsilieka ir kitas „Win/32“ šeimos kenkėjas „Win32/Adware.MultiPlug”. Kompiuteriui apsikrėtus šiuo virusu, naršymą internete apsunkina įkyrūs nuolat iššokantys reklamos langai. Na, o ketvirtoje vietoje esantis „HTML/ScrInject” veikia subtiliau – automatiškai nukreipia naršyklę į kenkėjišku turiniu užkrėstus tinklalapius. „Win32/Sality”, šį mėnesį nepajudėjęs iš penktos vietos, išnaudoja pažeidžiamas kompiuterio operacinės sistemos vietas bei įregistruoja save kaip dar vieną jos komandą. Virusas blokuoja saugumo programų raktus ir taip užtikrina savo veikimą kiekvieną kartą perkrovus sistemą. Be to, jis keičia EXE ir SCR failus ir gali išjungti įrenginyje veikiančias saugumo sistemas (apie šį virusą daugiau informacijos galima rasti čia: www.eset.eu/encyclopaedia/sality_nar_virus__sality_aa_sality_am_sality_ah)Iš aštuntos į šeštąją vietą pakilęs „LNK/Agent.AV” yra nuoroda, kuri šalia legaliai veikiančio programinio kodo paleidžia veikti ir kenkėjišką. Veikimo principas panašus į senesnes „autorun.inf“ versijas. Vis labiau plinta ir „Win32/Ramnit”, anksčiau figūravęs tik sąrašo gale. Septintoje vietoje esantis virusas pradeda veikti kiekvieną kartą iš naujo paleidus operacinę sistemą. „Win32/Ramnit” užkrečia .dll bei .exe failus bei įdiegia kenkėjiškas instrukcijas į htm ir html failus. Veikiant virusui iš kompiuterio gali būti siunčiamos momentinės nuotraukos, perjungiama sistema ir parsiunčiami duomenys iš interneto.Aštuntoje vietoje įsitvirtino kenkėjiškas „JavaScript“ kodas „JS/Kryptik.I“, įdiegiamas į HTML puslapius. Žemiau jo atsidūrė „INF/Autorun”, atsakingas už automatišką bylos „autorun.inf“ paleidimą, taip aktyvuojant kenkėjišką programą. Saugumo specialistai dažnai pataria apskritai išjungti „Autorun” funkciją, kad nebūtų galima ja pasinaudoti. Labiausiai pasaulyje paplitusių virusų dešimtuko gale – net iš šeštos vietos smukęs „LNK/Agent.AK“, veikiantis panašiu principu kaip senesnės „autorun.inf“ versijos. Virusas tapo žinomas nuo vienos sudėtingiausių kibernetinių atakų „Stuxnet“ laikų, o užkrėtęs svetimus kompiuterius šalia legaliai veikiančio programinio kodo paleidžia veikti ir kenkėjišką.