Vos pasaulyje įsiplieskia karinis konfliktas ar kyla didesnė krizė, suaktyvėja ir sukčiai. Kol žmonės seka naujienas, ieško atsakymų ir stengiasi suprasti, kaip pasaulio įvykiai gali paveikti jų kasdienybę, nusikaltėliai tas pačias sukčiavimo schemas pritaiko naujoms aktualijoms. Vieni renka aukas neva nuo karo nukentėjusiems žmonėms, kiti siunčia melagingus bankų pranešimus, o dar kiti vilioja tariamai saugiomis investicijomis neramiais laikais.
Nors konfliktai dažnai vyksta už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, jų atgarsiai greitai pasiekia ir šalies gyventojų telefonus, elektroninio pašto dėžutes bei socialinių tinklų paskyras. Neapibrėžtumo laikotarpiais žmonės dažniau reaguoja į emocijas keliančias žinutes, todėl sukčiams tampa lengviau pelnyti pasitikėjimą ir paskatinti veikti skubotai.
„Kiekvienas didesnis pasaulio įvykis tampa masalu sukčiams. Jie greitai prisitaiko prie aktualijų ir tas pačias apgavystės schemas pateikia naujame kontekste. Žmonėms gali atrodyti, kad tai naujas sukčiavimo būdas, tačiau dažniausiai keičiasi tik istorija, o tikslas lieka tas pats“, – teigia „NOD Baltic“ IT inžinierius ir ESET ekspertas Darius Jatautas.
Karai ir krizės – naujas masalas sukčiams
Nors pasaulyje vykstantys konfliktai nuolat keičiasi, sukčių naudojami metodai dažnai išlieka tie patys. Pasikeičia tik istorijos. Vos tik visuomenės dėmesį prikausto karas, politinė krizė ar humanitarinė nelaimė, sukčiai pradeda naudoti jau seniai išbandytus metodus, pritaikydami juos prie naujų aktualijų.
Viena dažniausių jų prasideda nuo, atrodytų, nekalto skambučio ar žinutės. Prisistatę banko darbuotojais, sukčiai gali pranešti apie tariamai įtartinas operacijas sąskaitoje, kurios esą susijusios su tarptautiniais įvykiais, sankcijomis ar kitomis grėsmėmis. Vėliau žmogus raginamas kuo greičiau patvirtinti savo duomenis arba atlikti veiksmus, kurie neva padės apsaugoti lėšas. Iš tiesų taip atveriamas kelias sukčiams pasiekti sąskaitą.
Ne mažiau pavojingos ir sensacingos naujienos. Socialiniuose tinkluose bei susirašinėjimo programėlėse nuolat plinta tariamai nutekinti vaizdo įrašai, svarbūs pranešimai ar intriguojanti informacija apie konfliktus. Sukčiai žino, kad žmonės nori kuo greičiau sužinoti naujienas, todėl tokios nuorodos dažnai plinta itin sparčiai. Vienas paspaudimas gali nukreipti į suklastotą interneto svetainę arba į įrenginį nepastebimai įrašyti kenkėjišką programą.
Internetinė pažintis gali kainuoti brangiai
Ne visi sukčių metodai prasideda grasinimais ar skubiais įspėjimais. Kai kurie jų užsimezga nuo draugiško pokalbio.
Socialiniuose tinkluose ar pažinčių programėlėse užsimezgusi pažintis iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti visiškai įprasta. Bendravimas trunka savaites ar net mėnesius, kol vieną dieną naujasis pažįstamas paprašo pagalbos.
Pastaraisiais metais sukčiai vis dažniau prisistato kariškiais, dirbančiais konfliktų zonose, tarptautinių organizacijų darbuotojais ar žmonėmis, kuriuos neva užklupo nelaimė karo paveiktame regione. Užmezgę emocinį ryšį jie pasakoja apie gydymo išlaidas, prarastus dokumentus, užstrigusias lėšas ar problemas grįžtant namo. Galiausiai pokalbis pasisuka apie pinigus.
D. Jatautas atkreipia dėmesį, kad tokios istorijos kuriamos kantriai ir nuosekliai. Sukčiai pirmiausia siekia ne pinigų, o pasitikėjimo. O kai jį pavyksta pelnyti, anksčiau ar vėliau pasigirsta ir prašymas pervesti pinigų.
Parama, kuri pasiekia sukčius
Karų ir humanitarinių krizių metu daugelis ieško būdų, kaip padėti nukentėjusiesiems. Todėl po didesnių nelaimių internete sparčiai padaugėja įvairių paramos rinkimo iniciatyvų.
Tuo naudojasi ir sukčiai. Jie kuria netikras paramos organizacijas, apsimeta žinomais fondais arba platina melagingas aukojimo nuorodas socialiniuose tinkluose. Dažnai pasitelkiamos jautrios istorijos, sukrečiančios nuotraukos ir raginimai aukoti nedelsiant.
Anot D. Jatauto, skubėjimas dažnai tampa pagrindiniu sukčių ginklu. Žmogus, vedinas noro padėti, ne visada spėja pasitikrinti, kam iš tiesų keliauja jo pinigai.
„Prieš aukojant verta trumpam sustoti ir pasidomėti organizacija. Kelios minutės informacijos patikrinimui gali padėti suprasti, ar parama pasieks tuos, kuriems jos reikia, ar sukčius“, – sako ekspertas.
Penki ženklai, kurie gali išduoti sukčius
Nors šiandien dirbtinis intelektas leidžia sukurti itin įtikinamus elektroninius laiškus, žinutes, skambučius ar interneto svetaines, daugumą sukčiavimo schemų vis dar galima atpažinti pagal panašius požymius.
Pasak D. Jatauto, atsargumą pirmiausia turėtų kelti bandymai skubinti, gąsdinti arba išvilioti asmens ir finansinius duomenis. Dažniausiai sukčiai:
- reikalauja veikti nedelsiant;
- prašo atskleisti asmens ar banko duomenis;
- žada lengvą uždarbį ar garantuotą finansinę naudą;
- siekia sukelti baimę, nerimą ar gailestį;
- siunčia netikėtas žinutes arba skambina iš nepažįstamų numerių.
„Sukčiai retai suteikia laiko pagalvoti. Jei kas nors ragina veikti čia ir dabar, verta suklusti ir informaciją patikrinti dar kartą“, – sako ekspertas.
Emocijos – svarbiausias sukčių ginklas
Dažniausiai sukčiai naudojasi ne technologijomis, o žmonių emocijomis. Jie siekia sukelti baimę, nerimą, smalsumą ar norą padėti, nes būtent tokiose situacijose žmonės dažniau priima skubotus sprendimus.
Anot D. Jatauto, gavus įtartiną pranešimą svarbiausia neskubėti. Prieš spaudžiant nuorodą, atidarant prisegtą failą ar pateikiant asmeninius duomenis verta stabtelėti ir įvertinti situaciją. Jei kyla bent menkiausia abejonė, informaciją reikėtų pasitikrinti oficialiais kanalais.
„Sukčiai retai sugalvoja naujų gudrybių – jie tiesiog prisitaiko prie tuo metu daugiausia dėmesio sulaukiančių įvykių. Keičiasi tik istorijos, tačiau tikslas išlieka tas pats – paskatinti žmogų veikti nepagalvojus“, – apibendrina ESET ekspertas.