Kibernetiniai nusikaltėliai vis aktyviau pasitelkia dirbtinio intelekto įrankius, kad jų vykdomos fišingo atakos būtų įtikinamesnės, sunkiau atpažįstamos ir pasiektų daugiau aukų. Naujausia ESET Threat Report ataskaita atskleidė, kad pirmąjį šių metų pusmetį rekordinį mastą pasiekė fišingo laiškai su QR kodais, o dirbtinis intelektas vis dažniau naudojamas ne tik sukčiavimo schemoms kurti, bet ir kenkėjiškai programinei įrangai tobulinti.
„Didžiausias pokytis šiandien – ne patys sukčiavimo metodai, o greitis, kuriuo jie tobulėja. Dirbtinis intelektas leidžia kibernetiniams nusikaltėliams per trumpą laiką sukurti daugiau įtikinamų fišingo laiškų, lengviau juos pritaikyti skirtingoms situacijoms ir pasiekti daugiau potencialių aukų. Todėl organizacijoms svarbu ne tik investuoti į pažangius saugumo sprendimus, bet ir nuolat stiprinti darbuotojų gebėjimą atpažinti socialinės inžinerijos atakas“, – teigia ESET grėsmių prevencijos laboratorijų vadovas Jiří Kropáč.
Dirbtinis intelektas tampa ne tik sukčių įrankiu
Vienas svarbiausių šių metų ataskaitos akcentų – dirbtinis intelektas vis dažniau naudojamas ne tik įtikinamesniems fišingo laiškams ar kitam apgaulingam turiniui kurti. Tyrėjai pastebi, kad jis pamažu tampa ir kenkėjiškų programų veikimo dalimi.
Analizuodami beveik 900 tūkst. vadinamųjų AI skills – instrukcijų rinkinių, nurodančių dirbtinio intelekto agentams, kaip atlikti konkrečias užduotis, – ESET ekspertai aptiko dešimtis tūkstančių įtartinų ir tūkstančius kenkėjiškų pavyzdžių. Kai kurie jų buvo sukurti taip, kad padėtų įsilaužėliams ilgiau išlaikyti prieigą prie užkrėstų sistemų arba apsunkintų kenkėjiškų programų aptikimą. Tyrėjai taip pat nustatė dirbtinio intelekto įrankių, kurie buvo pristatomi kaip saugumo sprendimai, tačiau iš tikrųjų atliko tik ribotą saugumo patikrą ir galėjo sudaryti klaidingą įspūdį, kad sistema yra tinkamai apsaugota.
Dar vienas svarbus tyrėjų atradimas – pirmą kartą aptikta „Android“ kenkėjiška programa „PromptSpy“, naudojanti generatyvinį dirbtinį intelektą. Nors tokių pavyzdžių kol kas nėra daug, ekspertai prognozuoja, kad ateityje dirbtinis intelektas taps vis dažnesne kenkėjiškų programų dalimi.
Sukčiai išnaudoja žmonių pasitikėjimą dirbtinio intelekto įrankiais
Keičiasi ir socialinės inžinerijos atakos. Vienas ryškiausių pastarojo meto pavyzdžių – ClickFix. Tai sukčiavimo būdas, kai vartotojui parodomas netikras klaidos pranešimas su nurodymais, kaip neva išspręsti problemą. Vykdydamas šiuos nurodymus žmogus pats atlieka veiksmus, kurie leidžia užpuolikams užkrėsti įrenginį arba perimti prieigą prie jo paskyros.
Jei anksčiau tokios apgaulės dažniausiai buvo siejamos su suklastotais CAPTCHA langais, dabar jos vis dažniau pasirodo dirbtinio intelekto pagalbos puslapiuose, naršyklių plėtiniuose ar prisijungimo prie debesijos paslaugų languose. Sukčiai apsimeta gerai žinomomis platformomis ir dirbtinio intelekto įrankiais, kad įtikintų vartotojus atlikti veiksmus, kurie atrodo visiškai saugūs, tačiau iš tikrųjų atveria kelią atakai.
Ataskaitoje aprašomas ir naujas šio sukčiavimo būdo variantas – ConsentFix. Skirtingai nei įprastų fišingo atakų metu, čia nesiekiama išvilioti prisijungimo duomenų. Vietoj to vartotojas nukreipiamas į tikrą prisijungimo langą ir pats suteikia prieigos leidimus, taip atverdamas užpuolikams kelią prie savo debesijos paskyros. Kadangi vartotojas prisijungia per tikrą prisijungimo langą ir pats suteikia reikiamus leidimus, vien dviejų veiksnių autentifikavimo tokiais atvejais gali nepakakti.
Fišingo laiškuose vis dažniau naudojami QR kodai
Dar viena sparčiai auganti tendencija – QR kodų naudojimas fišingo laiškuose. Vietoj įprastų nuorodų sukčiai į laiškus įterpia QR kodus, kuriuos nuskenavęs vartotojas nukreipiamas į suklastotą svetainę. Joje gali būti prašoma prisijungti prie paskyros, suvesti mokėjimo kortelės duomenis ar pateikti kitą jautrią informaciją.
Toks būdas leidžia paslėpti kenkėjišką nuorodą nuo dalies el. pašto apsaugos priemonių ir kartu išnaudoja tai, kad daugelis žmonių QR kodus vis dar laiko patikimais. ESET duomenimis, pirmąjį 2026 m. pusmetį maždaug kas dešimtame aptiktame fišingo laiške buvo naudojamas QR kodas – tai didžiausias iki šiol užfiksuotas rodiklis.
Pirmiausia siekiama apeiti saugumo sprendimus
Nors organizacijos vis geriau pasirengusios reaguoti į kibernetinius incidentus, išpirkos reikalaujančių programų (angl. ransomware) grėsmė nemažėja. Tačiau keičiasi jų veikimo taktika – vis dažniau prieš pradėdami pagrindinę ataką užpuolikai pirmiausia siekia išjungti naudojamus saugumo sprendimus.
Tam pasitelkiami specialūs įrankiai, leidžiantys apeiti arba išjungti apsaugos sistemas dar prieš užšifruojant duomenis. ESET tyrėjai jau užfiksavo daugiau kaip 100 skirtingų tokių įrankių variantų, o jų skaičius ir toliau auga.
Vis dėlto matoma ir teigiama tendencija. Nors išpirkos reikalaujančių programų atakų nemažėja, vis mažiau organizacijų nusprendžia mokėti išpirką. Naujausi pramonės tyrimai rodo, kad mokančiųjų dalis pasiekė žemiausią lygį per visą stebėjimo laikotarpį.
Didžiausias taikinys – žmogus
ESET ekspertų teigimu, dirbtinis intelektas keičia abi kibernetinio saugumo puses. Tos pačios technologijos, kurios padeda greičiau aptikti grėsmes ir sustiprinti apsaugą, suteikia naujų galimybių ir kibernetiniams nusikaltėliams. Todėl šiuolaikinės atakos vis rečiau remiasi vien techniniais pažeidžiamumais – vis dažniau jos nukreiptos į žmogų, jo pasitikėjimą ir kasdienius įpročius.
„Technologijos išlieka viena svarbiausių kibernetinės gynybos priemonių, tačiau jos turi veikti kartu su žmonių budrumu. Kuo įtikinamesnės tampa sukčių naudojamos priemonės, tuo svarbiau gebėti atpažinti socialinės inžinerijos atakas dar prieš joms pasiekiant savo tikslą“, – teigia Jiří Kropáč.
Kviečiame susipažinti su pilna ESET 2026 m. pirmojo pusmečio grėsmių ataskaita.