Technologijos verslui atveria vis daugiau galimybių, tačiau kartu didina ir organizacijų pažeidžiamumą. Kibernetiniai incidentai šiandien tampa ne vien IT iššūkiu – jų pasekmės gali paveikti visą organizaciją. Jie gali sutrikdyti veiklą, sukelti finansinių nuostolių ir pakenkti reputacijai. Todėl vien investuoti į naujas technologijas nebepakanka. Ne mažiau svarbu užtikrinti, kad technologijos padėtų didinti verslo atsparumą, o ne kurtų naujas rizikas.
„Šiandien organizacijos susiduria ne su technologijų stygiumi, o su jų gausa. Nauji saugumo įrankiai diegiami greičiau, nei spėjama įvertinti jų kuriamą vertę, todėl didžiausiu iššūkiu tampa ne naujų technologijų pasirinkimas, o efektyvus jau naudojamų sprendimų valdymas“, – teigia „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.
Apie šiuos iššūkius bus diskutuojama rugsėjo 10 d. vyksiančioje „ESET Security Day“ – vienoje didžiausių kibernetinio saugumo konferencijų Lietuvoje. Jau dvyliktą kartą rengiamas renginys suburs daugiau kaip 600 IT bendruomenės narių, verslo ir technologijų lyderių bei kibernetinio saugumo ekspertų. Konferenciją moderuos kibernetinio saugumo ekspertas Edvinas Kerza, o šių metų tema – „Move Smarter. Stay Secure.“
Didžiausias iššūkis – ne grėsmės, o jų gausa
Šių metų diskusijų centre – klausimas, kuris aktualus daugeliui organizacijų: kaip augant technologijų skaičiui užtikrinti, kad investicijos į kibernetinį saugumą iš tiesų mažintų riziką, o ne tik didintų IT infrastruktūros sudėtingumą.
Pasak „NOD Baltic“ vyresniojo kibernetinio saugumo inžinieriaus ir ESET eksperto Ramūno Liuberto, didžiausias iššūkis organizacijoms yra ne grėsmių stoka, o jų gausa. Saugumo sistemos kasdien sugeneruoja tūkstančius įspėjimų, tačiau tik nedidelė jų dalis signalizuoja apie realius incidentus, galinčius sutrikdyti organizacijos veiklą. Todėl vis svarbiau tampa ne tik aptikti grėsmes, bet ir gebėti greitai atskirti tas, kurios iš tiesų reikalauja neatidėliotinos reakcijos.
R. Liuberto teigimu, organizacijos vis dar dažnai į kibernetinį saugumą žvelgia kaip į atskirų technologijų rinkinį – atsiradus naujai grėsmei diegiamas dar vienas sprendimas, daugėjant atakų ieškoma dar vieno įrankio. Tačiau didesnis technologijų skaičius savaime nereiškia didesnio saugumo. Priešingai, sudėtingėjanti IT aplinka gali apsunkinti grėsmių stebėseną, didinti saugumo komandų darbo krūvį ir lėtinti reagavimą į incidentus.
Konferencijoje jis aptars, kokių klaidų dažniausiai pasitaiko, kodėl vis daugiau organizacijų dalį kibernetinio saugumo funkcijų patiki saugumo operacijų centrams (SOC), kokiais kriterijais vadovautis renkantis tokį partnerį ir kodėl svarbiausias organizacijų tikslas turėtų būti ne didinti naudojamų saugumo įrankių skaičių, o gebėti juos efektyviai valdyti.
R. Liuberto teigimu, ne kiekviena organizacija gali išlaikyti visą parą veikiančią kibernetinio saugumo komandą ir nuolat investuoti į specialistų kompetencijų stiprinimą, todėl renkantis SOC partnerį svarbu vertinti ne tik naudojamas technologijas, bet ir komandos patirtį, reagavimo procesus bei gebėjimą operatyviai padėti suvaldyti incidentus.
Praktiniai kibernetinio saugumo sprendimai
Vien suprasti, kokios grėsmės kyla, organizacijoms nebepakanka – vis svarbiau žinoti, kaip jas valdyti praktiškai. Todėl šių metų konferencijos programa orientuota ne tik į kibernetinių grėsmių analizę, bet ir į sprendimus, kuriuos organizacijos gali pritaikyti kasdienėje veikloje.
Tarp jų – ir vis aktualesni debesijos sprendimai. „Bitė Lietuva“ technologijų direktorius Mindaugas Rauba pranešime „Debesijos strategija verslui 2027: kur slypi didžiausia vertė?“ aptars, kokių klaidų organizacijos dažniausiai daro planuojant debesijos plėtrą ir kaip užtikrinti, kad investicijos į debesijos sprendimus kurtų ilgalaikę vertę verslui.
Greta pagrindinės scenos veiks ir „Tech Demos“ erdvė, kurioje technologijų ekspertai pristatys praktinius įrankius ir jų taikymo scenarijus – nuo duomenų praradimo prevencijos bei IT infrastruktūros valdymo iki saugaus dirbtinio intelekto naudojimo organizacijose.
„Safetica“ ekspertai Dariya Minx ir Dario Taveri nagrinės, kaip duomenų praradimo prevencijos (DLP) sprendimai padeda mažinti su žmogiškuoju veiksniu susijusias rizikas. „Baltimax“ vyresnysis kibernetinio saugumo inžinierius ir ESET ekspertas Lukas Apynis apžvelgs naujausias kibernetinių incidentų tendencijas ir jų reikšmę organizacijų saugumui. DI startuolio „nexos.ai“ informacijos saugumo vadovė Sigita Jurkynaitė pristatys, kaip organizacijos gali saugiai diegti ir valdyti dirbtinio intelekto sprendimus, o „Baltimax“ IT inžinierius Gediminas Mikelionis parodys, kaip „ManageEngine“ sprendimai padeda centralizuoti IT aplinkos valdymą, automatizuoti kasdienius procesus ir didinti IT komandų veiklos efektyvumą.
Ko išmokė Registrų centro incidentas
Kibernetiniai incidentai viešajame sektoriuje tampa svarbūs ne tik dėl technologinių pasekmių. Jie parodo, kaip organizacijos pasirengusios valdyti krizes, apsaugoti gyventojų duomenis ir užtikrinti nepertraukiamą svarbiausių paslaugų veikimą. Todėl kiekvienas toks atvejis tampa platesnės diskusijos apie valstybės skaitmeninį atsparumą dalimi.
Vienas ryškiausių pastarojo meto pavyzdžių Lietuvoje – šių metų pavasarį viešai paskelbta informacija apie asmens duomenų saugumo pažeidimą, susijusį su Registrų centro tvarkomais registrais. Šį incidentą konferencijoje analizuos „Registrų centro“ IT direktorius Antanas Raguotis. Pranešime „Duomenų saugumas valstybės sektoriuje: ar karalius tikrai nuogas?“ jis aptars, kokias pamokas atskleidė šis atvejis, kaip po jo keičiasi požiūris į duomenų apsaugą valstybės institucijose ir kokių sprendimų reikia siekiant didesnio valstybės informacinių sistemų atsparumo.
Kaip suvaldyti DI keliamas rizikas
Dirbtinio intelekto sprendimų organizacijose daugėja, o kartu keičiasi ir požiūris į jų valdymą. Jei anksčiau daugiausia dėmesio buvo skiriama DI teikiamoms galimybėms, šiandien vis svarbesni tampa klausimai, susiję su jų saugumu, atsakomybe ir kontrole. Organizacijoms vis aktualesnis tampa ne pats dirbtinio intelekto diegimas, o gebėjimas užtikrinti, kad jo naudojimas nekurtų papildomų kibernetinių rizikų ir nekeltų grėsmės jautriems duomenims.
Šiai temai skirtame pranešime „If“ draudimo išmaniosios automatizacijos sprendimų architektas Raimondas Kazlauskas aptars, kaip organizacijos gali valdyti vis plačiau naudojamus DI agentus, kokias rizikas jie kelia ir kokių principų laikytis siekiant suderinti inovacijas, produktyvumą bei kibernetinį saugumą.
Konferencijoje pranešimus taip pat skaitys NKSC direktorius Antanas Aleknavičius, asociacijos „Visuotinė gynyba“ vadovas Tomas Godliauskas, „NRD Cyber Security“ vadovas dr. Vilius Benetis, „PwC“ kibernetinio saugumo paslaugų vadovas Lietuvoje Gediminas Černiauskas, „Ignitis grupės“ skaitmeninės saugos vadovas Donatas Vitkus bei kiti Lietuvos ir užsienio ekspertai. Jie dalinsis įžvalgomis apie dirbtinį intelektą, kibernetinį atsparumą, kritinės infrastruktūros apsaugą ir kitus organizacijų saugumui aktualius klausimus.
Augant technologijų sudėtingumui, organizacijų atsparumą vis labiau lemia ne naudojamų sprendimų gausa, o gebėjimas juos efektyviai valdyti. Todėl šiandien svarbiausias klausimas verslui – ne kokias technologijas pasirinkti, o kaip užtikrinti, kad jos iš tiesų didintų organizacijos saugumą ir atsparumą.
Daugiau informacijos apie konferencijos programą, pranešėjus ir bilietus rasite čia – ESET Security Day puslapyje.
Renginio partneriai: „NOD Baltic“, „Baltimax“, „Nevda“, „ManageEngine“, „Safetica“, „Nord Security“, „Cyber service“, „NRD Cyber Security“, „Bitė Lietuva”.