Tyrimas: Lietuvoje į kompiuterio apsaugą žiūrima atsainiai

Kitas straipsnis

Daugiau kompiuterių – dėl įpročių kaitos

Mūsų kompiuteriai ir juose esantys duomenys vis dažniau atsiranda taikiklyje. Programišiai, pasinaudoję saugumo spragomis ir įsilaužę į įrenginius, pridaro daug žalos mums to nė nežinant. Vis dėlto Lietuvoje kompiuterių apsaugai dėmesio skiriama nepakankamai. Tokias tendencijas rodo praėjusių metų rudenį inicijuotas antivirusinės apsaugos kompanijos „ESET Lietuva“ tyrimas apie saugumo sprendimus.

ĮSIGYKITE ESET INTERNET SECURITY SU -30% NUOLAIDA

 Statistikos departamento duomenimis, šalyje kompiuterius dabar turi daugiau nei 73 proc. namų ūkių. „ESET Lietuva“ tyrimas leido pažvelgti, kiek Lietuva kompiuterizuota iš tikrųjų. Praėjusių metų spalį rengtoje apklausoje 43 proc. respondentų nurodė namuose turintys bent vieną kompiuterį, 29 proc. – du, 2 proc. – tris ir tik 1 proc. – keturis ar daugiau.

 

Daugiau nei po vieną kompiuterį turi aukštesnįjį išsilavinimą ir didesnes pajamas gaunantys lietuviai. Tyrimas taip pat parodė, kad vieniši lietuviai yra linkę turėti daugiau nei po vieną įrenginį – stacionarų, nešiojamąjį ar planšetinį kompiuterį.

 

„Remiantis oficialia statistika, įrenginių skaičius Lietuvoje nuosekliai auga. Jei nuo 2013 m. iki 2014 m. kompiuterių skaičius namų ūkiuose užaugo vos 0,3 proc., pastaraisiais metais namuose naudojamų kompiuterių padaugėja po 3 proc. per metus. Augantį kompiuterizacijos lygį Lietuvoje galime sieti ne tik su gerėjančiu pragyvenimu, bet ir besikeičiančiais vartotojų įpročiais: dalytis vienu kompiuteriu namuose tampa nepatrauklu, vis daugiau šeimų narių nori asmeninių įrenginių. Tai lemia didėjantis paslaugų internete pasirinkimas ir kasdienis naudojimas.“, – sako Ramūnas Liubertas, „ESET Lietuva“ IT inžinierius.

 

Rinkdamiesi programas savimi nepasitiki

 

Bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti kompiuteriams skirtos antivirusinės apsaugos pasirinkimo įpročius. Apklausos dalyvių paklausus, kokias antivirusines programas pirko savo kompiuteriams apsaugoti, trečdalis jų pripažino naudojantys nemokamus saugumo sprendimus, o 8 proc. atsakė visai nenaudojantys antivirusinių sprendimų.

 

Tuo metu likusieji per pastaruosius dvejus metus įsigijo žinomų ir patikimų saugumo sprendimų: ESET antivirusines programas nurodė 16 proc. respondentų, mobiliųjų operatorių siūlomus sprendimus – 7 proc., kitas programas – 5 proc., o net 22 proc. respondentų negalėjo įvardinti kokius apsaugos sprendimus šiuo metu naudoja.

 

Įdomu tai, kad Lietuvoje dažniausiai antivirusinė programa pasirenkama pagal IT specialisto rekomendaciją (31 proc.), kainą (29 proc.) ir draugo, pažįstamo, geriau išmanančio IT sritį, rekomendacijas (29 proc.).

 

Pasak Tomo Parnarausko, „ESET Lietuva“ vadovo, šiuo atžvilgiu lietuviai elgiasi panašiai kaip didžioji dalis Europos vartotojų. „Anksčiau ESET atlikti tyrimai rodo, kad IT specialistų ir pažįstamų žmonių rekomendacijos yra vienas svarbiausių kriterijų renkantis antivirusines programas. Nerimą kelia tai, jog nemažas kiekis vartotojų negali įvardinti, kokius apsaugos sprendimus jie naudoja, o dažnas antivirusinių programų net neturi. Renkantis kompiuterio apsaugą, būtina pasitarti su specialistais. Jei specialistais pasitikima dėl jų turimų žinių, sukauptų dirbant ar testuojant skirtingus saugumo sprendimus, draugų ir pažįstamų patarimai perteikia gerąją arba mažiau sėkmingą patirtį. Ypač šie patarimai veiksmingi, kai vartotojai naudoja panašius kompiuterius: jei draugo naudota antivirusinė programa efektyviai saugo nuo virusų, nelėtina kompiuterio darbo, vadinasi, ji bus tokia pat efektyvi ir tau“, – teigia T. Parnarauskas.

 

Be IT specialistų ir draugų ar šeimos narių rekomendacijų, lietuviai rinkdamiesi antivirusines programas ieško atsiliepimų interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose. Tiesa, šios rekomendacijos daro mažesnę įtaką pasirinkimui – internete randama informacija pasikliauna tik 7,1 proc. respondentų.

 

Siekiant užtikrinti tyrimo reprezentatyvumą, respondentai apklausti telefonu. Apklausą Lietuvoje rengė tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai, iš kurių 760 turi namuose veikiantį kompiuterį. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.