Saugumo sprendimų kūrėja ESET praneša, kad šiais metais virusai ir kenkėjiškos programos išliko aktyviausi kompiuterių kenkėjai. Tarptautiniu mastu daugiausiai žalos darė kompiuterinio „kirmino“ tipo kenkėjai. Lietuvoje vyravo Trojos arklio tipo virusai.
Labiausiai saugumo ekspertus stebino viruso „Conficker“ fenomenas, neblėstantis jau daugiau nei penkerius metus. Nors aktyvumo skalėje šis kompiuterinis kirminas nusileido kitiems kenkėjams, vis dar išliko didžiausių grėsmių penketuke.
Kurdamas savo modifikacijas „Conficker“ virusas gudriai pasinaudoja operacinės sistemos „Windows“ spragomis ir be vargo patenka į neapsaugotus kompiuterius. Per eilę metų virusas prisitaikė plisti per mobiliąsias duomenų saugyklas, kitas tinklo pažeidžiamas vietas.
„Virusai bus dažniausia grėsmė elektroninėje erdvėje ir kitais metais. Jie geriausiai prisitaikę išgyventi, tobulėti kartu su jiems gaudyti skirtomis apsaugos priemonėmis. Šie kenkėjai gali kurti savo modifikacijas, lengvai prisitaiko prie naujų technologijų, todėl gali veikti įvairiomis formomis metų metus. „Conficker“ virusas yra akivaizdus to pavyzdys“, – sako ESET saugumo sprendimus šalyje atstovaujančios bendrovės „NOD Baltic“ vadovas Tomas Parnarauskas.
Anot T. Parnarausko, modifikuotis ir taip įvairiomis formomis plisti prisitaikę kompiuteriniai kirminai vyravo tarp didžiausių kenkėjų šiais metais. Nemaža dalis jų pritaikyti plisti per išorinius įrenginius ar laikmenas, kuriose nesilaikoma net minimalios apsaugos.
Ne atsitiktinai aktyviausiai šiais metais veikė „Win32/Bundpil“ virusas, plintantis per išorinius įrenginius. Patekęs į kompiuterio sistemą, šis kenkėjas gali turėti įvairių paskirčių – trinti dokumentus, šnipinėti ar atlikti kitas nuotoliniu būdu duodamas kibernetinių sukčių komandas.
Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį į eilę metų netramdomai siautėjantį ir kitą kirminą – „INF/Autorun“. Jis plinta per USB atmintines, SD atminties korteles, skaitmeninius fotoaparatus bei kitus prie kompiuterių jungiamus išorinius įrenginius. Šį kenkėją ypač sunku aptikti, nes kompiuteris nerodo atsidarinėjančių reklaminių langų ar kitų įprastinių užkrėtimo požymių.
Pastarieji būdingi Trojos arklio tipo virusams, kurie dominavo šiais metais Lietuvoje. Šio tipo virusų pagrindinė paskirtis – patekus į kompiuterį neutralizuoti saugumo parametrus ir atverti kelią plisti kitiems kenkėjams.
Anot saugumo specialistų, „Trojos arkliu“ užkrėstą kompiuterį dažnai galima nustatyti iš standartinių požymių. Tai periodiškai iššokančių reklaminių langų naršant internete ar automatinio nukreipimo į neaiškios kilmės, tradiciškai kenkėjiškas svetaines.
Šiuo metu aktyviausiai kompiuterius šalyje puola „JS Kryptik.I“ Trojos arklio tipo virusas, aptinkamas jau kelis metus iš eilės. Jis plinta per JavaScript įskiepą, nukreipdamas naršyklę į kenkėjiškus puslapius.
Nors Trojos arklio tipo virusus galima lengvai nustatyti iš požymių ar aptikti antivirusine sistema, jie pavoginti dėl savo paskirties. Su savimi jie atsineša gerokai didesnius, sunkiau aptinkamus kenkėjus, kurie šnipinėja ar vagia jautrią informaciją, įtraukia kompiuterius į „Botnet“ tinklus.